Cukrinis diabetas

Cukrinis diabetas yra lėtinė endokrininė liga, kurios metu labai padidėja gliukozės (cukraus) kiekis kraujyje.

Gliukozė yra pagrindinis žmonių energijos šaltinis, ji gaunama iš maisto ir yra būtina audiniams bei organams tinkamai funkcionuoti. Insulinas, kasos gaminamas hormonas, padeda gliukozei patekti į ląsteles ir veikia kaip „raktas", atveriantis ląstelių „duris". Kai kasa negamina pakankamai hormono arba organizmas negali jo efektyviai panaudoti, išsivysto diabetas.

Liga nėra išgydoma, tačiau ją galima kontroliuoti vaistais. Nekontroliuojamas arba blogai kontroliuojamas diabetas yra susijęs su rimtomis pasekmėmis sveikatai – komplikacijomis: audinių ir organų, įskaitant širdį, inkstus (nefropatija), akis (retinopatija), ausų (klausos praradimas) ir nervų (diabetinė neuropatija), pažeidimai; galūnių amputacijos (diabetinė pėda), Alzheimerio liga, depresija, dantų ligos.

Cukrinio diabeto grupei priskiriamos kelios endokrininės ligos (arba medžiagų apykaitos sutrikimai): I tipo cukrinis diabetas, II tipo cukrinis diabetas, gestacinis diabetas (išsivysto tik nėštumo metu). Prediabetas yra ankstyvas angliavandenių apykaitos sutrikimas (cukraus kiekis kraujyje yra didesnis nei normalus, bet nepakankamai aukštas, kad jį būtų galima priskirti prie diabeto), kuris, nekontroliuojamas, ilgainiui gali virsti II tipo diabetu. Prediabetas ir gestacinis diabetas laikomi potencialiai grįžtamomis sąlygomis.

Retesni diabeto tipai yra šie:

• monogeninis diabetas (MODY, Maturity-Onset Diabetes of the Young, suaugusiųjų tipo cukrinis diabetas jauniems) yra genetiškai nulemtas diabetas, kurį sukelia įvairių genų mutacijos. MODY sudaro iki 4% visų diabeto atvejų;
• diabetas, susijęs su cistine fibroze (cistine fibroze), diabeto forma, būdinga šia liga sergantiems žmonėms;
• medikamentinis ar cheminis diabetas – atsiranda po organų transplantacijos, gydant ŽIV/AIDS arba gydymo gliukokortikosteroidais metu.

Cukrinis diabetas yra reta (gydoma) liga, kurios metu organizmas gamina daug šlapimo (poliurija). Ją sukelia nepakankama antidiurezinio hormono (ADH) sekrecija arba nepakankamas inkstų jautrumas jam.

Apskaičiuota, kad 2019 m. pasaulyje serga 463 mln. Numatoma, kad iki 2030 m. sergančiųjų šia liga skaičius padidės iki 578 mln. , o iki 2045 m. – iki 700 mln. (atitinkamai 25 ir 51 proc. ). Taip pat 2019 m. diabetas buvo devinta pagrindinė mirties priežastis – 1, 5 mln. mirčių tiesiogiai sukėlė liga.

Priežastys

I tipo cukrinis diabetas yra autoimuninė liga, kai organizmo imuninė sistema atakuoja ir sunaikina kasos ląsteles, gaminančias insuliną, todėl susidaro absoliutus trūkumas. Liga dažniausiai pasireiškia vaikams, tačiau gali išsivystyti bet kuriame amžiuje. Tiksli priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad pagrindinį vaidmenį vaidina veiksnių derinys: genetinis polinkis ir aplinkos veiksniai (ne iki galo nustatyti). 1 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams insulino trūkumą reikia kompensuoti kasdien, todėl jis vadinamas nuo insulino priklausomu diabetu.

II tipo cukrinis diabetas – labiausiai paplitusi ligos rūšis, „atspari insulinui" – siejama su sutrikusia gliukozės absorbcija: sutrinka insulino ir gliukozės transportavimas į ląsteles, o tai sukelia hiperglikemiją (padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje). Griežtai kalbant, II tipo cukrinis diabetas susergama dėl dviejų tarpusavyje susijusių priežasčių: kasa negamina normalaus insulino kiekio cukraus kiekiui kraujyje reguliuoti, o ląstelės (riebalai, raumenys, kepenys) tampa jam atsparios ir negauna pakankamai gliukozės. Kodėl taip nutinka, nėra iki galo aišku, tačiau žinoma, kad pagrindinį vaidmenį ligos atsiradime vaidina genetinis polinkis (paties žmogaus genų variantai, II tipo cukrinio diabeto šeimos istorija), antsvoris, sėslus gyvenimo būdas ( tačiau ne visi II tipo cukriniu diabetu sergantys žmonės turi antsvorio). Liga gali išsivystyti bet kuriame amžiuje (net ir vaikystėje), tačiau dažniausiai ja serga vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės.

Gestacinis diabetas suserga moterims (nesergant cukriniu diabetu) nėštumo metu dėl atsparumo insulinui arba sumažėjusios šio hormono gamybos. Jai taip pat būdinga hiperglikemija. Ligos simptomai gali būti nežymūs, tačiau sergant HD mama padidina preeklampsijos, depresijos ir cezario pjūvio riziką, o kūdikiui – hipoglikemijos (mažo cukraus kiekio kraujyje), geltos ir didelio gimimo svorio riziką. Be to, ilgainiui vaikui kyla didesnė antsvorio ir II tipo diabeto išsivystymo rizika.

Rizikos veiksniai

Veiksniai, didinantys riziką susirgti diabetu, skiriasi priklausomai nuo diabeto tipo.

I tipo diabeto rizikos veiksniai yra šie:

• šeimos anamnezėje I tipo cukrinis diabetas (liga serga artimi giminaičiai – tėvai, broliai, seserys);
• kasos pažeidimas (infekcijos, navikai, chirurginės intervencijos);
• autoantikūnų buvimas;
• fizinis stresas (liga, operacija);
• virusų sukeltos ligos.

II tipo diabeto (ir prediabeto) rizikos veiksniai yra šie:

• II tipo diabeto šeimos istorija;
• etniškumas (afroamerikiečiai, ispanai ir kitos etninės grupės turi didesnę riziką);
• antsvoris;
• aukštas kraujospūdis;
• mažas DTL, didelis trigliceridų kiekis;
• sėdimas gyvenimo būdas;
• gestacinis diabetas;
• policistinių kiaušidžių sindromas;
• širdies liga, insultas anamnezėje;
• rūkymas.

Gestacinio diabeto rizikos veiksniai yra šie:

• šeimos anamnezėje buvo prediabetas arba II tipo diabetas;
• antsvoris;
• etniškumas (afroamerikiečiai, ispanai ir kitos etninės grupės turi didesnę riziką);
• asmeninė GD istorija;
• amžius virš 25 metų.

Simptomai

I tipo diabeto simptomai:

• stiprus troškulys;
• dažnas šlapinimasis;
• neryškus matymas;
• nuovargis;
• nepaaiškinamas svorio kritimas.

Simptomai atsiranda gana greitai – per kelias dienas/savaites nuo ligos pradžios. Kartais kalbama apie gyvybei pavojingos būklės – diabetinės ketoacidozės, kuriai reikia skubios pagalbos, išsivystymą. Jo požymiai: acetono kvapas iš burnos, odos sausumas, paraudimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, pasunkėjęs kvėpavimas, sutrikusi koncentracija ir dėmesys.

II tipo diabeto simptomai:

• stiprus troškulys;
• dažnas šlapinimasis;
• nuovargis;
• neryškus matymas;
• tirpimas kūno vietose, dilgčiojimas rankose ar kojose;
• lėtai gyjančios arba negyjančios opos;
• dažnos infekcijos (dantenų, odos, makšties);
• nepaaiškinamas svorio kritimas.

Simptomai vystosi lėtai, per kelerius metus, gali būti nežymūs, todėl žmogus į juos nekreipia dėmesio. Daugelis žmonių neturi diabetui būdingų simptomų ir nedelsdami kreipiasi į gydytoją.

Sergant gestaciniu diabetu, diabetui būdingų požymių ir simptomų dažnai nėra. Verta atkreipti dėmesį į padidėjusį troškulį ir dažną šlapinimąsi.

Diagnostika

Pagrindinis I ir II tipo diabeto diagnozavimo metodas yra gliukozės kiekio kraujyje nustatymas. Jūsų gydytojas gali pasiūlyti vieną iš šių tyrimų:

• gliukozės kiekio nevalgius analizė - po 8-12 valandų nevalgius;
• glikuoto hemoglobino analizė - bet kuriuo metu rodo vidutinį cukraus kiekį kraujyje per pastaruosius du ar tris mėnesius, matuoja cukraus kiekį kraujyje, susijusį su hemoglobinu;
• atsitiktinis gliukozės tyrimas – bet kuriuo metu, nepriklausomai nuo valgio, cukraus kiekis kraujyje 200 mg/dl – 11, 1 mmol/L ar didesnis rodo diabetą;
• geriamasis gliukozės tolerancijos testas – matuojama nevalgius, tada prašoma išgerti stiklinę vandens su jame ištirpinta gliukoze, matavimas kartojamas po 1 ir 2 val.

Įtarus I tipo diabetą, kraujas papildomai tiriamas, ar nėra autoantikūnų. Gestaciniam diabetui diagnozuoti atliekamas gliukozės kiekio kraujyje tyrimas nevalgius, o diagnozė patvirtinama naudojant geriamąjį gliukozės tolerancijos testą.

Pacientui, kuriam diagnozuotas cukrinis diabetas, gali prireikti gretutinių specialybių gydytojų konsultacijos: oftalmologo, kardiologo, urologo, nefrologo, psichoterapeuto ir kt.

Diabeto gydymas

Gydymas – cukraus kiekio kraujyje stebėjimas, insulino terapija, vaistų terapija gliukozės kiekį mažinančiais vaistais – priklauso nuo diabeto tipo. Ją papildo tinkama mityba, normalaus svorio palaikymas, reguliarus fizinis aktyvumas.

1 tipo diabeto gydymas apima insulino terapiją (insulino injekcijas arba insulino pompos naudojimą), dažnus gliukozės kiekio kraujyje tyrimus ir angliavandenių skaičiavimą; II tipo cukrinis diabetas – pirmiausia gyvenimo būdo keitimas (svorio mažinimas, fizinis aktyvumas, sveika mityba), cukraus kiekio kraujyje, cholesterolio ir kraujospūdžio kontrolė, hipoglikeminiai vaistai, insulino terapija.

Gestacinio diabeto gydymas daugiausia apima dietos koregavimą, reguliaraus fizinio aktyvumo užtikrinimą ir rūpestingą cukraus kiekio kraujyje stebėjimą; Insulino terapija skiriama tik kai kuriais atvejais.

Jei diagnozuojamas prediabetas, labai svarbu laikytis sveikos gyvensenos, tinkamai maitintis, normalizuoti svorį. Mankštinantis (mažiausiai 150 minučių per savaitę) ir numetus vos 7 % kūno svorio, galima išvengti 2 tipo diabeto arba bent jau jį sulėtinti. Jei vis dar yra didelė rizika pereiti nuo prediabeto prie diabeto, sergate lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių ligomis, nealkoholine suriebėjusia kepenų liga, policistinių kiaušidžių sindromu), gydytojas gali skirti gliukozės kiekį mažinančių vaistų, cholesterolio kiekį mažinančių vaistų ir antihipertenzinių vaistų. .